Joninės

Saulėgrįžos metas – pati trumpiausia naktis, senovėje vadinta Rasos švente, arba Kupolėmis. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis. Jaunimas ir vyresni žmonės susirinkdavo gražiausiose vietose – paupiuose, paežerėse, pamiškėse, ant kalvelių. Sukurdavo didelį laužą, uždegdavo stebulę. Merginos pindavo gražiausių žolynų vainikus, prie laužo šokdavo, dainuodavo, šokinėdavo per laužą. Vidurnaktį jaunimas ieškodavo paparčio žiedo. Liksmindavosi iki saulei patekant.
Joninės – šventė, kurios metu žmogus mėgino savo buvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių. Sovietiniais laikais Joninų nešventė. Nuo 1991 metų Joninės pagal senąsias tradicijas švenčiamos prie Platelių ežero.

Užgavėnės

Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos “Užgavėnių žydais”, buvo populiarios nuo senovės. Pokaryje Užgavėnių tradicija priblėso, o buvo atgaivinta 7-to dešimtmečio II-oje pusėje. Tiesa, tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o žiemos palydų šventę. Šventė vykdavo ir miestelio centre, ir prie Platelių ežero. Žmonės persirengdavo “žydais”, velniais ir raganomis, daktarais, vaidindavo “veselę” (visi plateliškiai prisimena puikią “sutuoktinių” porą – S.Puidoką ir J.Jašmontą). Šventė neapsieidavo be Lašininio ir Kanapinio. Padaryta tautodailininko V.Jaugėlos iš Dovainių kaimo atvažiuodavo į Platelius Morė. Platelių Užgavėnės buvo populiarios: “žydų” pulkai sugužėdavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Plungės, Kretingos, studentai iš Vilniaus. Iš Kretingos būrį “velnių” buvo atvežęs garsus medžio drožėjas Anicetas Puškorius. 1978 m. su meškute Nida po miestelį sukinėjosi režisierius P.Abukevičius. Dažnai į Platelių Užgavėnes atvažiuodavo žymių žmonių: prof. Č.Kudaba, Kretingos muziejaus direktorius J.Mickevičius ir kiti.
Nuo 1991 m. Užgavėnes organizuoja Žemaitijos nacionalinis parkas.
Plateliai nuo seno garsėja ne tik Užgavėnėmis, bet ir “ličynų” meistrais. 1996 m. Žemaitijos nacionalinis parkas Platelių informacijos centre organizavo Užgavėnių kaukių parodą. Nuo 1999 m. Žemaitijos Užgavėnių kaukių parodos vyksta Platelių dvaro svirne. Nuo 2000 m. ši paroda tapo konkursu.

Janinos Rumšienės sodyba ,,Prie Žiedelio“

Plungės r., Platelių sen., Beržoro k., Plungės g. 20, LT – 90419
Telefonai: +370 686 09867
Elektroninis paštas: info@prieziedelio.lt
Internetinis adresas: http://www.prieziedelio.lt

Keturių gražuolių ežerų apsuptyje įsikūrusi sodyba “Prie Žiedelio”. Siūlome aktyvų ir ramų poilsį. Čia galėsite švęsti savo ir draugų jubiliejus ar gimtadienius, rengti verslo susitikimus, konferencijas, pobūvius ar vestuves. Keturių gražuolių ežerų apsuptyje įsikūrusi sodyba “Prie Žiedelio”. Siūlome aktyvų ir ramų poilsį. Čia galėsite švęsti pobūvius ar vestuves, rengti verslo susitikimus, konferencijas. Jūsų paslaugoms – vienintelis Platelių apylinkėse esantis profesionalus aikštynas, kuriame galėsite pažaisti krepšinį, futbolą, lauko tenisą ar tinklinį. Jums pageidaujant galėsite paskanauti žemaitiškų valgių, pasimėgauti lietuviškos pirties malonumais. Pas mus pamiršite rūpesčius, o gražioje gamtoje pasisemsite jėgų naujiems darbams!

Virgio Leliugos sodyba ,,Po ažuolais“

Adresas: Plokštinės g. 20, Paplatelės kaimas, Žemaičių Kalvarijos sen., Plungės raj.
Telefonai: +370 614 74284, +370 698 10312
Elektroninis paštas: mgitana@gmail.com
Internetinis adresas: http://www.sodybapoazuolais.lt

Sodyba yra Žemaitijos nacionaliniame parke, kalvotoje, šimtamečių ąžuolų apsuptoje vietoje prie pat Platelių ežero (200 m). Sodyboje yra trys žuvingi tvenkiniai ir kelios pirtys: norvegiška (kubile) ir lietuviška garinė. Norintieji švęsti šeimos šventes ar dalykinius susitikimus, čia rasite dvi sales (25 ir 80 vietų). Įrengta 40 – 50 vietų konferencijų salė. Jei Išsiilgote gamtos ir ramybės, galėsite pasivaikščioti , pagrybauti, pauogauti miške. Senoje klėtyje pagal senolių tradicijas kepama naminė duonelė. Tai puiki proga pamatyti ir patiems dalyvauti kepimo procese.

NAUJIENA! Sodyboje atidarytas naujas vandens pramogų centras, kuriame gali smagiai praleisti laiką ir dideli, ir maži. Čia Jūsų laukia dvi pirtys: sauna bei turkiška garinė, sūkurinė vonia, baseinas su kaskada, kurioje yra įrenginys plaukti prieš srovę. Mažųjų lankytojų laukia du baseinai.

Skulptorius Antanas Vaškys

R.Kavaliauskienė

Leonardo Černiausko “Meno galerija-kūrybinės dirbtuvės”

Adresas: Babrungėnų km., Babrungo sen., LT-90109, Plungės r.
Tel. +370 68569566 +370 44850658
El. paštas: leogalerija@takas.lt
http://www.leonardogalerija.lt

Tapytojas, medžio meistras Leonardas Černiauskas gimė 1947 m. Plungėje. Baigęs vidurinę mokyklą, dvejus metus studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. S. Žuko dailės technikume įsigijo dailininko dekoratoriaus su meninės fotografijos specializacija specialybę. Dirbo dailininku Kaune. Nuo 1964 m. dirbo medžio drožėju, dailininku etalonų kūrėju Plungės įmonėje “Minija”. 1989 m. nusipirko buvusį vandens malūną Babrungėnų kaime. Menininkas malūną suremontavo ir jame įkūrė savo meno galeriją ir kūrybines dirbtuves. L. Černiauskas iš medžio skaptuoja šventųjų ir kt. skulptūras, Užgavėnių kaukes, monumentalius darbus, tapo. Yra Žemaitijos dailininkų sąjungos narys bei Plungės profesionalių dailininkų kūrybinės grupės “3+” vadovas. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Yra surengęs apie 40 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Medžio meistras Kazys Striaupa

Medžio meistras Kazys Striaupa gimė 1932 m. Žemaičių Kalvarijos sen. Kubakių k. Nuo 1961 m. gyvena Platelių sen. Dovainių k. Kolūkyje dirbo vairuotoju. Drožti pradėjo 1993 m. K.Striaupa drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, vaizdus iš kaimo gyvenimo ir kt. Medžio drožimo niekur nesimokė, kaip sugeba, taip ir daro. 1999 m. Dovainių kaime K.Striaupa lankytojams atvėrė savo pastatytos klėtelės, kurioje eksponuojami autoriniai drožiniai, duris.

Medžio meistrai Regina ir Justinas Jonušai

Regina Jonušienė gimė 1926 m. Kretingos rajone, Juodupėnų kaime. Nuo 1958 m. gyvena Godelių kaime. Studijavo mokytojų seminarijoje, mokytojavo. Vėliau – namų šeimininkė. Dar vaikystėje lipdė iš molio, siuvinėjo, nėrė vąšeliu. Tapyti pradėjo seniai, o drožinėja nuo 1955 m. Nuo 1960 m. dalyvauja įvairiose parodose, konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Labiausiai mėgsta drožinėti tai, kas primena vaikystę, tėvus, žemės ūkio darbus. Tapo pasakų motyvais, gamtos vaizdus.

Justinas Jonušas gimė 1926 m. Godelių kaime. Baigė pradžios mokyklos 4 skyrius. Dirbo eiguliu, vėliau – įvairius darbus Šateikių tarybiniame ūkyje. Pirmieji meniniai sugebėjimai atsiskleidė mokykloje. Tapyti pradėjo nuo 1974 m., o drožinėti – apie 1950 m. Mėgsta tapyti portretus, drožia Užgavėnių kaukes, šventuosius, monumentalias skulptūras.

Jonušai savo sodyboje Godelių kaime įkūrė privatų tautodailės ir etnografijos muziejų. Eksponatus muziejui tautodailininkai pradėjo rinkti 6-to dešimtmečio pradžioje. 8-to dešimtmečio pradžioje sulaukta pirmųjų lankytojų. Muziejuje sukaupta gausi ir įvairi pačių šeimininkų bei kitų apylinkių meistrų medžio drožinių, paveikslų, geležinių kryžių kolekcija. Čia galima pamatyti ir garsaus Žemaitijos tautodailininko medžio drožėjo godeliškio Stanislovo Riaubos skulptūrų. Klėtelėje įrengta senovės daiktų ekspozicija.

Folkloro ansamblis “Platelē”

Ansamblis susibūrė 1994 m. Pirmoji ansamblio vadovė buvo Regina Miežetienė, nuo 1998 m. ansambliui vadovauja Aivaras Alminas, jam talkina žmona Aliona Alminienė. Abu jie puikiai rikiuoja 28 dainuojančių, grojančių ir šokančių žemaičių būrį, kuriems poreikis būti kartu yra tapęs jų gyvenimo dalimi, be kurios neįsivaizduojamos pagrindinės miestelio, kalendorinės, net šeimos šventės.

Kaip ir pridera, ansamblis tęsia Platelių krašto folkloro tradicijas – mokosi senųjų dainininkų – plateliškės Stanislavos Šoblinskaitės, medsėdiškės Magdalenos Kaniavienės, iš Kentų k. kilusios Stanislavos Laivienės ir kitų pateikėjų dainų. Tradicinių šokių muzika ir judesiai bei figūros perimti iš Žemaičių Kalvarijos muzikanto Vladislavo Budreckio. Kai kuriuos senovinius šokius folkloro ansambliui yra pasiūlę ansamblio nariai: Irena Aleškevičienė, Danguolė ir Paulinas Šatkauskai. Šokių muzika griežia kapela: 2 armonikos (retkarčiais grojama ir bandonija), būgnas, basetlė; naudojamas brūklys, žvangulis.

Be ansamblio jau neįsivaizduojamos tradicinės Platelių miestelio šventės – Užgavėnės ir Joninės.

1996 m. 13 savo dainų kolektyvas įrašė Lietuvos radijo ir televizijos studijoje, 1998 m. išleido pirmą garsajuostę. 2010 m. išleista pirmoji folkloro ansamblio “Platelē” kompaktinė plokštelė “Oi platos platos Plateliu valsčelios” (kartu su autentiško Platelių krašto folkloro kompaktine plokštele). Pastaroji kompaktinė plokštelė – dalelė suskaitmeninto plateliškės mokytojos Stanislavos Stripinienės (g. 1933 m.) garso įrašų archyvo.

Vaivos Jundulaitės ekologinis ūkis

Vaiva Jundulaitė 1996 m. Plungės rajone, Visvainių k., nusipirko sodybą. Čia gyvendama, stebėdama ir mokydamasi iš gamtos, pažino augalus ir jų savybes.

Kaupiant patirtį iš knygų, seminarų ir asmeninių tyrinėjimų, atsivėrė tai, kas nuo seno žinoma, bet pamiršta – stebuklinga augalų galia ir nauda žmogaus organizmui. Buvo sukurti pirmi arbatų bei prieskonių mišiniai. O kaime apsigyvenus ir seseriai Nijolei, pradėta galvoti apie šeimos verslą.
Kadangi sodyba yra švarioje miškingoje parko vietoje, tai augmenija čia labai įvairi, nuo pelkinių augalų iki natūralių pievų bei miško augalų.
Keturių hektarų plote yra sertifikuotas ekologinis ūkis. Čia surenkama laukinė augmenija. Ūkyje yra nedidelė kolekcijia, kurioje auga aromatiniai prieskoniniai augalai, bei kai kurie retieji saugotini augalai. Vasaros metu kolekciją galite aplankyti ir išgirsti pasakojimus apie šiuos augalus.
Šiame ūkyje puoselėjami ir senieji amatai. Tai – audimas, natūralus vilnos dažymas, mezgimas rankomis ir t.t. Audžiama senovinėmis staklėmis. Tai – takeliai, “kutiniai” takai ant grindų, skaros. Audimui naudojamas natūralus pluoštas – linas, medvilnė, vilna. Gaminami natūralūs ir ekologiški produktai. Stengiamasi išlaikyti mūsų krašto spalvas ir raštus.
“Kutiniai” grindų takai ir natūralus vilnos dažymas – sertifikuoti tautinio paveldo produktai.

Marijonos Striaukienės sodyba ,,Pas tėvukus“

Adresas: Plungės r., Platelių sen., Beržoro k., Plungės g. 42, LT – 90419
Tel. +370 615 29603, +370 698 03485, +370 448 49152
Elektroninis paštas: info@pastevukus.lt
Internetinis adresas: http://www.pastevukus.lt

Vertinančius kaimišką aplinką, sodybos „Pas tėvukus“ šeimininkai laukia ištisus metus. Apgyvendinti skirti 4 nameliai. Pramogai – vaikų žaidimų aikštelė, valtys, vandens dviračiai, pirtys. Galimybė susipažinti su žemaitiškos virtuvės tradicijomis. Jūsų laukia etnografinio stiliaus erdvūs svetingi namai Beržoro ežero pakrantėje. Tai puiki vieta poilsiui ar dalykiniams susitikimams įrengtoje 20 vietų salėje.

Žolininkystė

Nijolės Makiejavienės žolininkystės ekologinis ūkis

Visvainių k. Platelių sen. Plungės raj.
Tel. +370 611 25692
nijolemakiejeviene@gmail.com
http://www.miskosodai.lt

Pas mus galite atvykti pasivaikščioti po gamtą, susipažinti su čia augančiais augalais, pažinti nuostabų augalijos pasaulį. Pas mus rasite Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje surinktas žoleles, sudėtas pagal senolių receptus. Arbatos suteiks jums atgaivą kūnui ir sielai.

Vaivos Jundulaitės sodyba

Visvainių k. Platelių sen. Plungės raj.
Tel. +370 611 66021
vaivamiskoziedas@gmail.com
http://www.miskosodai.lt

Pas mus puoselėjami tautinio paveldo tradiciniai amatai: audimas, žolininkystė, natūralus siūlų dažymas. Pas mus galite įsigyti autentiškų lietuviškų rankų darbo suvenyrų.