Saulėgrįžos metas – pati trumpiausia naktis, senovėje vadinta Rasos švente, arba Kupolėmis. Įvedus krikščionybę, šventė buvo pavadinta Joninėmis. Jaunimas ir vyresni žmonės susirinkdavo gražiausiose vietose – paupiuose, paežerėse, pamiškėse, ant kalvelių. Sukurdavo didelį laužą, uždegdavo stebulę. Merginos pindavo gražiausių žolynų vainikus, prie laužo šokdavo, dainuodavo, šokinėdavo per laužą. Vidurnaktį jaunimas ieškodavo paparčio žiedo. Liksmindavosi iki saulei patekant.
Joninės – šventė, kurios metu žmogus mėgino savo buvimą žemėje tapatinti su besikeičiančia gamta, stengdamasis įspėti jos paslaptis, gausiomis apeigomis, aukojimais ir būrimais užsitikrinti būsimą derlių. Sovietiniais laikais Joninų nešventė. Nuo 1991 metų Joninės pagal senąsias tradicijas švenčiamos prie Platelių ežero.

Joninės