Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Adresas: Likšų kaimas, Žem. Kalvarijos sen., Plungės rajonas
Tel.: +370 675 45 111; +370 611 34 900
Internetinė svetainė: www.energlabirintai.lt
El.paštas: energlabirintai@gmail.com
Sekite mus:

Trumpa informacija apie energetinius labirintus: Šių laikų mokslininkai linkę manyti, kad energetiniai labirintai veikia žmogaus smegenų veiklą. T.y. vaikštant labirinto takeliais, kai staigiai pasisukama 180 laipsnių kampu, vienas smegenų pusrutulis persijungia į kitą, ir kol visas labirintas išvaikštomas, šis procesas įvyksta daug kartų.
Tokiu būdu smegenys per trumpą laiką labai stipriai dirba, todėl tada yra įmanomi įvairiausių gabumų pasireiškimai, atsakymų gavimai, energijos antplūdis ir pan. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tikima, kad labirintai daro stebuklus ir keičia žmonių gyvenimus.
Bioenergetikai teigia, kad labirintų geometrinė forma savaime turi savo energetinį lauką ir veikia žmogaus energetinius laukus. Veikiami šios energijos, žmonių vidus pradeda harmonizuotis, jausti ramybę.
Parke jūs ne tik pasivaikščiosite labirintais, bet susipažinsite ir su kita geometrija – kupolais, mandala, merkaba.
Parke pasisemsite teigiamos energijos ir į darbus grįšite su naujomis jėgomis.

Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, Platelių dvaro sodyba

Adresas: Didžioji g. 24, Plateliai, Plungės r.
Tel.: +370 686 09 874, +370 448 49 231
Faksas: +370 448 49 337
El. paštas: info @zemaitijosnp.lt
Internetinė svetainė: www.zemaitijosnp.lt

Platelių dvaro sodyba. Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.
Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX– XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais pastatais (jauja, oficina, arklidė, svirnas, rūsys) ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruojami ir pritaikomi visuomenės poreikiams. Buvusiose dvaro arklidėse įkurta Užgavėnių ekspozicija, dvaro svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, parodų salė, rūsyje – amatų centras, jaujoje – kultūros namai.

Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija. Ekspozicija įrengta buvusiame dvaro svirne. Čia veikia Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.

Užgavėnių ekspozicija. Pirmoji Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija įrengta buvusioje Platelių dvaro arklidėje. Ekspozicijoje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių “lėčynų”.

Šaltojo karo muziejus

Adresas: Šilinės g. 4, Plokščių k., Plungės r.
Internetinė svetainė: www.zemaitijosnp.lt

įrengta buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, pastatytoje 1962 m. Ekspozicijoje pateikiama ypatinga vaizdinė ir grafinė medžiaga, pasakojanti apie buvusios visiškai slaptos sovietinės imperijos branduolinės ginkluotės organizavimo ir veikimo principus, demonstruojami kovinių raketų ir kitų Šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžiai ir maketai.

Žemaičių Kalvarija

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žemaičių Kalvarija (seniau – Gardai) paminėta 1253 m. kaip kuršių gyvenvietė su pilimi, alkaviete ir kapinynu. Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir gamtos vertybių. Miestelio reljefas išties įspūdingas. XVII a. 4-ajame dešimtmetyje vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį LDK Kristaus kančios kelią (kalvarijas) su 19 koplyčių, pastatė Marijai skirtą bažnyčią ir viską pavedė vienuoliams dominikonams. Greitai susiklostė savitos kasmet liepos pirmąjį dešimtadienį vykstančių kelionių į atlaidus (vadinamus Didžiąja kalvarija) tradicijos bei Žemaičių Kalvarijos kalnų apeiginiai papročiai. Katalikiška šventovė išgarsėjo, o miesteliui prigijo Kalvarijos vardas. Dominikonai nuo 1644 m. turėjo mokyklą, kuri XIX a. pr. buvo pertvarkyta į gimnaziją. Joje mokėsi Simonas Daukantas, Motiejus Valančius ir kiti Žemaitijos šviesuoliai. Žemaičių Kalvarijoje yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, seniūnijos administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė. Miestelyje gyvena apie 800 gyventojų.

Pakutuvėnai

Adresas: Pakutuvėnų k., Šateikių sen., LT-90390 Plungės r.
Internetinė svetainė: http://www.pakuta.lt

Pakutuvėnai – kaimas Plungės r., Alksnėnų apyl., Šateikių sen., Minijos kairiajame krante, nuošalioje vietoje, aplinkui nemaža miškų. Žymiausias objektas, šiandien garsinantis Pakutuvėnų kaimelį, yra laukuose stovinti Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir pranciškoniškos bendruomenės įkurta “Susitaikymo” sodyba. Į šią mažą bendruomenę atvykstą žmonės, sužaloti gyvenimo žaizdų. Sekmadieniais vykstančios parapinės Mišios pritraukia įvairiausių žmonių.

Žemaitės memorialinis muziejus, Bukantės dvaro sodyba

Adresas: Godelių k., Plungės rajonas
Tel.: +370 620 15334, +370 687 52836
El.paštas: zd.muziejus@takas.lt
Internetinė svetainė: http://www.oginski.lt

1965 metais minint rašytojos 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name buvo įrengta Žemaitės memorialinė ekspozicija. 2012 metais vykdant projektą “Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms” sodyboje suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas. Rašytojos gimtojoje troboje kviečiama susipažinti su jos memorialine ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Bukantės dvarelio svirne atidaryta memorialinė S. Riaubos ekspozicija, kurioje išsamiai susipažinsite su vienu iškiliausiu Žemaitijos liaudies meistru, jo savita, filosofiškų ženklų pagražinta gyvenamąją aplinka ir unikalia kūryba. Atstatytame tvarte galima susipažinti su Žemaitijos sakraliniu liaudies paveldu: tradiciniai žemaičių kryžiai, koplytėles, koplytstulpiai, šventųjų skulptūrėlės – dvasinis paveldas.

Nuotraukų autoriai: A. Brazdeikytė, S. Sidabras

Plungės Lurdas

Adresas: Birutės g., Plungė
Tel.: +370 687 89996, +370 448 79079
El. paštas: plungesparapija@gmail.com
Internetinė svetainė: http://www.plungesparapija.lt

Už M. Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas. 1905 m. iš Prancūzijos buvo atsiųsta Švenčiausiosios Panelės Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 m. iš žmonių suaukotų pinigų buvo sumūryta grota.

Paminklai ir koplytstulpiai

Plungė (Plongė) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras. Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai – Klaipėda. Šalia yra Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Miesto centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine ( 1850 m., architektūros paminklas).

1 Nuotrauka. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti 1928 m. Plungėje buvo pastatytas paminklas. Po Antrojo pasaulinio karo šis paminklas nugriautas. Atstatytas ir pašventintas 1992 m. Plungės savivaldos 200-ųjų metinių proga.

2 nuotrauka. Šv. Florijono koplytstulpis 1894 m. birželio2 4 d. kilusiam gaisrui per Šv. Jono atlaidus, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį, atminti.

3 nuotrauka. Šv. Juozapo koplytstulpis.

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Adresas: Vytauto g. 32, Plungė
Tel.: +370 687 89 996, +370 448 79 079
El. paštas: plungesparapija@gmail.com
Internetinė svetainė: http://www.plungesparapija.lt

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis Plungės senamiesčio akcentas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro.

Gandingos kraštovaizdžio draustinis. Gandingos piliakalnis

Gandingos piliakalnis yra Plungės rajone, prie kelio Plungė – Vėžaičiai, dešiniajame Minijos krante (kur į ją įteka upė Babrungas), šalia jo yra dar dvi kalvos (Pilikės). Dabar čia ra įkurtas Gandingos kaimas žinomas nuo viduramžių, kuris priklausė istorinei Ceklio (Keklio) žemei kaip svarbi gyvenvietė. Tai buvo žemaičių gynybinis centras, XVIII a. stovėjusi pilis buvo svarbus kovų su kryžiuočiais taškas. XVI a. Žygimanto senojo laikais čia buvo valsčius, gana tankiai apgyvendintas. 1529-1567 m. Gandinga buvo neprivilegijuotų miestų sąraše (mokesčius mokėjo tokio dydžio, kaip ir Telšiai ar Vilkmergė). XVI a. 2-ojoje pusėje Gandingos svarba sumažėjo ir ją nustelbė Plungė.1667 m. minimas Gandingos pavietas, kuriame buvo 20 bajorų dūmų.

Iš amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gyvybinė vietovė. Gandinga- Plungės motina. 2007 metais rasti archeologiniai radiniai rodo, kad ši vietovė – vienintelė Lietuvoje, turinti net penkis piliakalnius nedideliame plote. Po švedų antplūdžio Gandinga baigė savo klestėjimą – gyvenvietė sunyko, o administracinis centras persikėlė į Plungę.

Gondingos landšaftinis-istorinis draustinis (plotas 134,5 ha) įsteigtas 1960 metais. Šio draustinio pagrindu 1986 metais įteisintas Gondingos kraštovaizdžio draustinis. LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.1486 draustinis praplėstas iki 255,4 ha ir sunormintas jo pavadinimas: Gandingos valstybinis kraštovaizdžio draustinis. Draustinio tikslas – išsaugoti raiškų Babrungo upės slėnio kraštovaizdį su Gandingos piliakalniu, kitais archeologijos objektais.

Draustinio centru vingiuojančio Babrungo slėnis šlaitingas, gilus (20-30 m ir daugiau). Babrungas išteka iš Platelių ežero. Šios upės ilgis – 59 km, iš jų apie 9 kilometrus rangosi draustinio teritorija ir 3 km žemiau draustinio ribos įpuola Minijos glėbin. Upės vagos plotis draustinyje 10-15 m, vidutinis debitas 3,5 m/s. Draustinyje Babrungas stebina ir džiugina nepakartojamo grožio vingiais, kilpomis, stačiais šlaitais, atragiais, įvairaus dydžio nuošliaužomis bei atodangomis. Atodangų nuosėdų įvairiaspalviai, įvairialyčiai sluoksniai byloja paskutiniojo geologinio periodo – kvartero raidos istoriją.

Šią Babrungo slėnio dalį senovės kuršiai, vėliau žemaičiai panaudojo gyvensenai ir gynybai. Vėliausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad čia I-XIII a. buvo ištisas gyvenamasis-gynybinis kompleksas: Gandingos piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, su gyvenviete; Gandingos piliakalnis vad. Ožkupriu; Varkalių piliakalnis su gyvenviete; Nausodžio piliakalnis, vad. Pilale, su gyvenviete; Nausodžio piliakalnis II, vad. Pilale; Gandingos senovės gyvenvietė; Gandingos kapinynas.

O kiek čia griovų, raguvų, šaltinių versmių ir įtekančių upelių! Ties Kaušėnų kaimu į staigiai pietuosna pasukusį Babrungą įteka Liepupė, dar kiek žemiau – Dirnupis. Iš dešiniojo Babrungo šlaito savo gėlo, šalto vandens srovę įlieja Gandingos šaltinis.

Upės slėnyje yra gražių lankų, įlomų su įvairiaspalvėmis pievomis, žolynais. Pievos beveik nešienaujamos, todėl pradeda užaugti mišku, pažemėjimuose užpelkėja.

Slėnio šlaituose šlama lapuotynai, dažniausiai drebulės, ąžuolai, uosiai, liepos, klevai. Paupius gožia juodalsknynai bei vis gausiau plintantys baltalksnynai. Yra įdomių senų saugotinų medžių, iš kurių paminėtina labai sena obelis bei daugiakamienis ąžuolas.

Iš Minijos į Babrungą atkeliauja neršto vietų ieškančios nėgės, lašišos, upėtakiai, kiršliai, bet kelią aukštyn žuvims pastoja 1961 m. pastatyta Gandingos hidroelektrinės 22 m aukščio patvanka, esanti aukščiau draustinio Š/R ribos. Hidroelektrinė pastatyta maždaug toje vietoje, kur anksčiau buvo Kaušėnų vandens malūnas.

Gyvena švelniakailės vikruolės ūdros (Lutra lutra). Siekiant jas išsaugoti visa draustinio teritorija įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašą pavadinimu “Gandingos apylinkės”. Upės sraunumą patvankomis bando sustabdyti bebrai. Virš upės dažnai praskrenda ar ant nusvirusios šakos žuveliokų tyko gražuolis tulžys (Alcedo athis). Šie reti paukščiai peri upės krantų atodangose išsiraustuose urveliuose. Šalia jų dažnai įsikuria urvinės kregždės. Senų medžių drevėse lizdus suka didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės, pelėdos, veisiasi šikšnosparniai, miegapelės ir kiti gyvūnai.

Šaltiniuotuose ūksminguose šlaituose auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos daugiametės blizgės (Lunaria rediviva), baltijinės gegūnės (Dactylorhiza longifolia), akį džiugina grakščios jonpaparčių taurės. Draustinio augalija, grybija bei gyvūnija beveik netyrinėta, todėl kiekvieno čia apsilankiusio laukia nauji atradimai, nepakartojami vaizdai ir pojūčiai.

Laikrodinė, Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Adresas: Parko g. 5C, LT-90113, Plungė
Tel.: +370 448 72372
El. paštas: info@plunge.rvb.lt
Interneto svetainė: http://www.plunge.rvb.lt

Laikrodinė oranžerija – grafo Mykolo Oginskio Plungės dvaro ansamblio pastatas, valstybės saugomas Kultūros paveldo objektas su restauruotu 19 amžiaus vidurio laikrodžiu, turinčiu labai retą mechanizmą bei išlikusia 19 amžiaus oranžerijos sodinukų auginimo linija. 1806 metais Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas iš grafo Vikentijaus Potockio nusipirko Plungės dvarą su aplinkiniais palivarkais. Taip prasidėjo 67 metus (1806-1873) trukęs grafų Zubovų valdymo laikotarpis Plungėje. 1846 metais, pietiniame parko pakraštyje, ant 17 amžiaus dvarvietės pamatų, pastatyta ši pilaitė su bokšto laikrodžiu – neogotikinio stiliaus grafų Zubovų vasaros vila. 1873 metais Zubovų Plungės dvarą ir valdas su pilaite nusipirko kunigaikštis Mykolas Oginskis. Mykolo ir Marijos Oginskių valdymo laikotarpiu (1873-1915) šalia laikrodinės įkurta oranžerija. Tarpukario ir pokario metais laikrodinėje įrengti butai miesto gyventojams, 1953 metais čia įsikūrė Pionierių ir moksleivių namai. Nuo 1989 metų pastatas stovėjo tuščias ir apleistas. 2012 metais, po restauracijos, į laikrodinę įsikėlė Viešoji biblioteka.

2012 m. buvo restauruotas seniausiais išlikęs mūrinis Plungės pastatas – 1846 m. grafo Zubovo žmonos Aleksandros atminimui statyta pilaitė laikrodinė. Raudonų plytų pilaitė yra labai panaši į Florencijoje esančius Palazzo Vecchio rūmus. Restauravus pilaitę ir atstačius sugriuvusią oranžeriją, čia įsikūrė Plungės viešoji biblioteka.

Žemaičių dailės muziejus

Adresas: Parko g. 1, LT-90117 Plungė.
Tel./faks.: +370 448 52492, +370 448 57643
El.paštas: zd.muziejus@takas.lt
http://www.oginski.lt/

Žemaičių dailės muziejus įsikūręs viename gražiausių dvarų kompleksų Lietuvoje, kunigaikščių Oginskių rūmuose. Dvarą supa didžiulis 58 ha mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, įveistas anksčiau čia buvusio švento miško-alko vietoje. Iki šiol senajame parke veši ąžuolų giraitė ir legendomis apipintas Perkūno ąžuolas. Muzikinėmis tradicijomis garsėjęs rūmų ir parko ansamblis vis dar mena čia ne vienus metus gyvenusio ir muzikos meną studijavusio M. K. Čiurlionio pėdsakus bei čia tvyrojusią dvasią. Atvykę taip pat pamatysite vieną gražiausių bei didžiausių  žirgyno pastatų Lietuvoje, Florencijos Vekjo rūmus (it. Palazzo Vecchio) imituojantį sodininko namelį-oranžeriją, o jūsų apsilankymą dvare akylai stebės ant monumentalių parko vartų užsiropštusios žemaitiškos meškos.

Beržoro kaimas

Beržoras – Senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia, pastatyta 1746 m., – vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759–1760 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos. Kaime gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių.
Beržoro kaime, šalia kelio Pauošniai–Plateliai, auga Birškaus bukas – gamtos paveldo objektas.

Beržoro ežeras

Beržoro ežero plotas – 52 ha, didžiausias gylis – 6.3 m. Jame esanti sala – hidrografinis gamtos paveldo objektas. Daugiausia ežere yra ešerių, gausu ir kuojų, karšių, lydekų, raudžių.

Beržoro bažnyčia ir varpinė

Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Beržoro kaime prie Beržoro ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, bokšteliu centre. Yra 4 altoriai (XVIII a.). Šventoriuje – masyvi varpinė su prieangiu, kapinės. Beržoro dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių bažnyčios kunigai (kai kurie šaltiniai mena koplyčią dar 1728 m.). 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinkas altarijai skyrė žemes. 1865 m. caro valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 koplyčioms stogus, jas apkalti lentomis. Po antrojo pasaulinio karo jos nugriautos. Pirmosios iš jų atstatytos 1991 m.

Platelių ežero apžvalgos aikštelė

Aikštelė yra įrengta vakarinėje ežero pakrantėje. Iš jos atsiveria viena gražiausių Platelių ežero ir jo apylinkių panorama: matosi Pilies, Veršių, Pliksalės salos, Šventorkalnio pusiasalis, rytinė ežero pakrantė.

Platelių miestelis

Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Istoriniuose šaltiniuose jie minimi nuo XV a. Platelių dvaras, gyvenvietė ir bažnyčia tuo metu buvo pastatyti Šventorkalnio pusiasalyje, o XVII a. pabaigoje persikelia į dabartinę vietą. 1792 m. Plateliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dvaro sodyba.
Miestelyje gyvena apie 1 000 gyventojų. Čia įsikūrusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras, seniūnija, paštas, ambulatorija, vaistinė, biblioteka, degalinė, keletas parduotuvių, kavinių, kaimo turizmo sodybų, jachtų klubas ir kt.

Miestelio centre stovi šv. Florijono koplytstulpis, paminklai Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928), Lietuvos laisvės armijos (1941–1944–1953 m.) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui.

Platelių bažnyčia

Platelių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje, medinė, tašytų rąstų bažnyčia, statyta 1744 m. Šalia – XIX a. medinė varpinė. Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Dalis jų – dailės paminklai. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių Platelių dvaro savininkų Marie Choiseul-Gouffier ir jos brolis Gabriel Choiseul-Gouffier.

Platelių ežeras

Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis – 10.5 m, giliausia vieta – apie 50 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.
Ežere yra 7 salos: Pilies, Veršių, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė ir mažiausia Šončelio. Visos ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai yra valstybės saugomi gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai.
Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis Pilies saloje stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis (Platelių dvarvietė) paskelbti kultūros vertybėmis.
Čia, be daugybės įprastų žuvų, veisiasi ir lašišinių šeimos žuvys – seliava ir ežerinis sykas, užsilikę iš poledynmečio laikų.