Skulptorius Antanas Vaškys

R.Kavaliauskienė

Leonardo Černiausko “Meno galerija-kūrybinės dirbtuvės”

Adresas: Babrungėnų km., Babrungo sen., LT-90109, Plungės r.
Tel. +370 68569566 +370 44850658
El. paštas: leogalerija@takas.lt
http://www.leonardogalerija.lt

Tapytojas, medžio meistras Leonardas Černiauskas gimė 1947 m. Plungėje. Baigęs vidurinę mokyklą, dvejus metus studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. S. Žuko dailės technikume įsigijo dailininko dekoratoriaus su meninės fotografijos specializacija specialybę. Dirbo dailininku Kaune. Nuo 1964 m. dirbo medžio drožėju, dailininku etalonų kūrėju Plungės įmonėje “Minija”. 1989 m. nusipirko buvusį vandens malūną Babrungėnų kaime. Menininkas malūną suremontavo ir jame įkūrė savo meno galeriją ir kūrybines dirbtuves. L. Černiauskas iš medžio skaptuoja šventųjų ir kt. skulptūras, Užgavėnių kaukes, monumentalius darbus, tapo. Yra Žemaitijos dailininkų sąjungos narys bei Plungės profesionalių dailininkų kūrybinės grupės “3+” vadovas. Parodose dalyvauja nuo 1966 m. Yra surengęs apie 40 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Medžio meistras Kazys Striaupa

Medžio meistras Kazys Striaupa gimė 1932 m. Žemaičių Kalvarijos sen. Kubakių k. Nuo 1961 m. gyvena Platelių sen. Dovainių k. Kolūkyje dirbo vairuotoju. Drožti pradėjo 1993 m. K.Striaupa drožia šventuosius, Kristaus gyvenimo ir mirties scenas, Užgavėnių kaukes, vaizdus iš kaimo gyvenimo ir kt. Medžio drožimo niekur nesimokė, kaip sugeba, taip ir daro. 1999 m. Dovainių kaime K.Striaupa lankytojams atvėrė savo pastatytos klėtelės, kurioje eksponuojami autoriniai drožiniai, duris.

Medžio meistrai Regina ir Justinas Jonušai

Regina Jonušienė gimė 1926 m. Kretingos rajone, Juodupėnų kaime. Nuo 1958 m. gyvena Godelių kaime. Studijavo mokytojų seminarijoje, mokytojavo. Vėliau – namų šeimininkė. Dar vaikystėje lipdė iš molio, siuvinėjo, nėrė vąšeliu. Tapyti pradėjo seniai, o drožinėja nuo 1955 m. Nuo 1960 m. dalyvauja įvairiose parodose, konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Labiausiai mėgsta drožinėti tai, kas primena vaikystę, tėvus, žemės ūkio darbus. Tapo pasakų motyvais, gamtos vaizdus.

Justinas Jonušas gimė 1926 m. Godelių kaime. Baigė pradžios mokyklos 4 skyrius. Dirbo eiguliu, vėliau – įvairius darbus Šateikių tarybiniame ūkyje. Pirmieji meniniai sugebėjimai atsiskleidė mokykloje. Tapyti pradėjo nuo 1974 m., o drožinėti – apie 1950 m. Mėgsta tapyti portretus, drožia Užgavėnių kaukes, šventuosius, monumentalias skulptūras.

Jonušai savo sodyboje Godelių kaime įkūrė privatų tautodailės ir etnografijos muziejų. Eksponatus muziejui tautodailininkai pradėjo rinkti 6-to dešimtmečio pradžioje. 8-to dešimtmečio pradžioje sulaukta pirmųjų lankytojų. Muziejuje sukaupta gausi ir įvairi pačių šeimininkų bei kitų apylinkių meistrų medžio drožinių, paveikslų, geležinių kryžių kolekcija. Čia galima pamatyti ir garsaus Žemaitijos tautodailininko medžio drožėjo godeliškio Stanislovo Riaubos skulptūrų. Klėtelėje įrengta senovės daiktų ekspozicija.

Folkloro ansamblis “Platelē”

Ansamblis susibūrė 1994 m. Pirmoji ansamblio vadovė buvo Regina Miežetienė, nuo 1998 m. ansambliui vadovauja Aivaras Alminas, jam talkina žmona Aliona Alminienė. Abu jie puikiai rikiuoja 28 dainuojančių, grojančių ir šokančių žemaičių būrį, kuriems poreikis būti kartu yra tapęs jų gyvenimo dalimi, be kurios neįsivaizduojamos pagrindinės miestelio, kalendorinės, net šeimos šventės.

Kaip ir pridera, ansamblis tęsia Platelių krašto folkloro tradicijas – mokosi senųjų dainininkų – plateliškės Stanislavos Šoblinskaitės, medsėdiškės Magdalenos Kaniavienės, iš Kentų k. kilusios Stanislavos Laivienės ir kitų pateikėjų dainų. Tradicinių šokių muzika ir judesiai bei figūros perimti iš Žemaičių Kalvarijos muzikanto Vladislavo Budreckio. Kai kuriuos senovinius šokius folkloro ansambliui yra pasiūlę ansamblio nariai: Irena Aleškevičienė, Danguolė ir Paulinas Šatkauskai. Šokių muzika griežia kapela: 2 armonikos (retkarčiais grojama ir bandonija), būgnas, basetlė; naudojamas brūklys, žvangulis.

Be ansamblio jau neįsivaizduojamos tradicinės Platelių miestelio šventės – Užgavėnės ir Joninės.

1996 m. 13 savo dainų kolektyvas įrašė Lietuvos radijo ir televizijos studijoje, 1998 m. išleido pirmą garsajuostę. 2010 m. išleista pirmoji folkloro ansamblio “Platelē” kompaktinė plokštelė “Oi platos platos Plateliu valsčelios” (kartu su autentiško Platelių krašto folkloro kompaktine plokštele). Pastaroji kompaktinė plokštelė – dalelė suskaitmeninto plateliškės mokytojos Stanislavos Stripinienės (g. 1933 m.) garso įrašų archyvo.

Vaivos Jundulaitės ekologinis ūkis

Vaiva Jundulaitė 1996 m. Plungės rajone, Visvainių k., nusipirko sodybą. Čia gyvendama, stebėdama ir mokydamasi iš gamtos, pažino augalus ir jų savybes.

Kaupiant patirtį iš knygų, seminarų ir asmeninių tyrinėjimų, atsivėrė tai, kas nuo seno žinoma, bet pamiršta – stebuklinga augalų galia ir nauda žmogaus organizmui. Buvo sukurti pirmi arbatų bei prieskonių mišiniai. O kaime apsigyvenus ir seseriai Nijolei, pradėta galvoti apie šeimos verslą.
Kadangi sodyba yra švarioje miškingoje parko vietoje, tai augmenija čia labai įvairi, nuo pelkinių augalų iki natūralių pievų bei miško augalų.
Keturių hektarų plote yra sertifikuotas ekologinis ūkis. Čia surenkama laukinė augmenija. Ūkyje yra nedidelė kolekcijia, kurioje auga aromatiniai prieskoniniai augalai, bei kai kurie retieji saugotini augalai. Vasaros metu kolekciją galite aplankyti ir išgirsti pasakojimus apie šiuos augalus.
Šiame ūkyje puoselėjami ir senieji amatai. Tai – audimas, natūralus vilnos dažymas, mezgimas rankomis ir t.t. Audžiama senovinėmis staklėmis. Tai – takeliai, “kutiniai” takai ant grindų, skaros. Audimui naudojamas natūralus pluoštas – linas, medvilnė, vilna. Gaminami natūralūs ir ekologiški produktai. Stengiamasi išlaikyti mūsų krašto spalvas ir raštus.
“Kutiniai” grindų takai ir natūralus vilnos dažymas – sertifikuoti tautinio paveldo produktai.