Beržoro kaimas

Beržoras – Senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Beržoro bažnyčia, pastatyta 1746 m., – vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos senesnių kapinių Lietuvoje. 1759–1760 m. Beržore buvo pastatyta 14 medinių Kristaus Kryžiaus kelio koplyčių – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos; dabar atstatytos. Kaime gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių.
Beržoro kaime, šalia kelio Pauošniai–Plateliai, auga Birškaus bukas – gamtos paveldo objektas.

Beržoro ežeras

Beržoro ežero plotas – 52 ha, didžiausias gylis – 6.3 m. Jame esanti sala – hidrografinis gamtos paveldo objektas. Daugiausia ežere yra ešerių, gausu ir kuojų, karšių, lydekų, raudžių.

Beržoro bažnyčia ir varpinė

Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Beržoro kaime prie Beržoro ežero šiaurės vakarų krante, 2 km į pietus nuo Platelių bažnyčios. Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, su trisiene apside, bokšteliu centre. Yra 4 altoriai (XVIII a.). Šventoriuje – masyvi varpinė su prieangiu, kapinės. Beržoro dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių bažnyčios kunigai (kai kurie šaltiniai mena koplyčią dar 1728 m.). 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinkas altarijai skyrė žemes. 1865 m. caro valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 koplyčioms stogus, jas apkalti lentomis. Po antrojo pasaulinio karo jos nugriautos. Pirmosios iš jų atstatytos 1991 m.