Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Adresas: Likšų kaimas, Žem. Kalvarijos sen., Plungės rajonas
Tel.: +370 675 45 111; +370 611 34 900
Internetinė svetainė: www.energlabirintai.lt
El.paštas: energlabirintai@gmail.com
Sekite mus:

Trumpa informacija apie energetinius labirintus: Šių laikų mokslininkai linkę manyti, kad energetiniai labirintai veikia žmogaus smegenų veiklą. T.y. vaikštant labirinto takeliais, kai staigiai pasisukama 180 laipsnių kampu, vienas smegenų pusrutulis persijungia į kitą, ir kol visas labirintas išvaikštomas, šis procesas įvyksta daug kartų.
Tokiu būdu smegenys per trumpą laiką labai stipriai dirba, todėl tada yra įmanomi įvairiausių gabumų pasireiškimai, atsakymų gavimai, energijos antplūdis ir pan. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tikima, kad labirintai daro stebuklus ir keičia žmonių gyvenimus.
Bioenergetikai teigia, kad labirintų geometrinė forma savaime turi savo energetinį lauką ir veikia žmogaus energetinius laukus. Veikiami šios energijos, žmonių vidus pradeda harmonizuotis, jausti ramybę.
Parke jūs ne tik pasivaikščiosite labirintais, bet susipažinsite ir su kita geometrija – kupolais, mandala, merkaba.
Parke pasisemsite teigiamos energijos ir į darbus grįšite su naujomis jėgomis.

Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, Platelių dvaro sodyba

Adresas: Didžioji g. 24, Plateliai, Plungės r.
Tel.: +370 686 09 874, +370 448 49 231
Faksas: +370 448 49 337
El. paštas: info @zemaitijosnp.lt
Internetinė svetainė: www.zemaitijosnp.lt

Platelių dvaro sodyba. Platelių dvaras iki XVIII a. pabaigos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuosavybė, vėliau, iki 1940 m., priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė (Choiseul-Gouffier) giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras.
Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX– XX a. pr. Platelių dvaro sodyba su išlikusiais pastatais (jauja, oficina, arklidė, svirnas, rūsys) ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruojami ir pritaikomi visuomenės poreikiams. Buvusiose dvaro arklidėse įkurta Užgavėnių ekspozicija, dvaro svirne – Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija, parodų salė, rūsyje – amatų centras, jaujoje – kultūros namai.

Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija. Ekspozicija įrengta buvusiame dvaro svirne. Čia veikia Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.

Užgavėnių ekspozicija. Pirmoji Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija įrengta buvusioje Platelių dvaro arklidėje. Ekspozicijoje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių “lėčynų”.

Šaltojo karo muziejus

Adresas: Šilinės g. 4, Plokščių k., Plungės r.
Internetinė svetainė: www.zemaitijosnp.lt

įrengta buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, pastatytoje 1962 m. Ekspozicijoje pateikiama ypatinga vaizdinė ir grafinė medžiaga, pasakojanti apie buvusios visiškai slaptos sovietinės imperijos branduolinės ginkluotės organizavimo ir veikimo principus, demonstruojami kovinių raketų ir kitų Šaltojo karo ginkluotės rūšių pavyzdžiai ir maketai.

Platelių ežero apžvalgos aikštelė

Aikštelė yra įrengta vakarinėje ežero pakrantėje. Iš jos atsiveria viena gražiausių Platelių ežero ir jo apylinkių panorama: matosi Pilies, Veršių, Pliksalės salos, Šventorkalnio pusiasalis, rytinė ežero pakrantė.

Platelių miestelis

Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių – įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Istoriniuose šaltiniuose jie minimi nuo XV a. Platelių dvaras, gyvenvietė ir bažnyčia tuo metu buvo pastatyti Šventorkalnio pusiasalyje, o XVII a. pabaigoje persikelia į dabartinę vietą. 1792 m. Plateliams suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.
Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, dvaro sodyba.
Miestelyje gyvena apie 1 000 gyventojų. Čia įsikūrusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras, seniūnija, paštas, ambulatorija, vaistinė, biblioteka, degalinė, keletas parduotuvių, kavinių, kaimo turizmo sodybų, jachtų klubas ir kt.

Miestelio centre stovi šv. Florijono koplytstulpis, paminklai Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928), Lietuvos laisvės armijos (1941–1944–1953 m.) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui.

Platelių bažnyčia

Platelių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje, medinė, tašytų rąstų bažnyčia, statyta 1744 m. Šalia – XIX a. medinė varpinė. Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Dalis jų – dailės paminklai. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių Platelių dvaro savininkų Marie Choiseul-Gouffier ir jos brolis Gabriel Choiseul-Gouffier.

Platelių ežeras

Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis – 10.5 m, giliausia vieta – apie 50 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.
Ežere yra 7 salos: Pilies, Veršių, Pliksalė, Briedsalė, Ubagsalė, Gaidsalė ir mažiausia Šončelio. Visos ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai yra valstybės saugomi gamtos paminklai ar gamtos paveldo objektai.
Platelių ežeras išsiskiria ir ypatingu kultūros paveldu. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis Pilies saloje stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis (Platelių dvarvietė) paskelbti kultūros vertybėmis.
Čia, be daugybės įprastų žuvų, veisiasi ir lašišinių šeimos žuvys – seliava ir ežerinis sykas, užsilikę iš poledynmečio laikų.