Pakutuvėnai

Adresas: Pakutuvėnų k., Šateikių sen., LT-90390 Plungės r.
Internetinė svetainė: http://www.pakuta.lt

Pakutuvėnai – kaimas Plungės r., Alksnėnų apyl., Šateikių sen., Minijos kairiajame krante, nuošalioje vietoje, aplinkui nemaža miškų. Žymiausias objektas, šiandien garsinantis Pakutuvėnų kaimelį, yra laukuose stovinti Šv. Antano Paduviečio bažnyčia ir pranciškoniškos bendruomenės įkurta “Susitaikymo” sodyba. Į šią mažą bendruomenę atvykstą žmonės, sužaloti gyvenimo žaizdų. Sekmadieniais vykstančios parapinės Mišios pritraukia įvairiausių žmonių.

Žemaitės memorialinis muziejus, Bukantės dvaro sodyba

Adresas: Godelių k., Plungės rajonas
Tel.: +370 620 15334, +370 687 52836
El.paštas: zd.muziejus@takas.lt
Internetinė svetainė: http://www.oginski.lt

1965 metais minint rašytojos 120-ąsias gimimo metines, jos gimtajame restauruotame name buvo įrengta Žemaitės memorialinė ekspozicija. 2012 metais vykdant projektą “Bukantės dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms” sodyboje suremontuotas dvarelio gyvenamasis namas, atstatyti tvartas ir svirnas. Rašytojos gimtojoje troboje kviečiama susipažinti su jos memorialine ekspozicija, atspindinčia jos gyvenimo ir kūrybos kelią. Bukantės dvarelio svirne atidaryta memorialinė S. Riaubos ekspozicija, kurioje išsamiai susipažinsite su vienu iškiliausiu Žemaitijos liaudies meistru, jo savita, filosofiškų ženklų pagražinta gyvenamąją aplinka ir unikalia kūryba. Atstatytame tvarte galima susipažinti su Žemaitijos sakraliniu liaudies paveldu: tradiciniai žemaičių kryžiai, koplytėles, koplytstulpiai, šventųjų skulptūrėlės – dvasinis paveldas.

Nuotraukų autoriai: A. Brazdeikytė, S. Sidabras

Plungės Lurdas

Adresas: Birutės g., Plungė
Tel.: +370 687 89996, +370 448 79079
El. paštas: plungesparapija@gmail.com
Internetinė svetainė: http://www.plungesparapija.lt

Už M. Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas. 1905 m. iš Prancūzijos buvo atsiųsta Švenčiausiosios Panelės Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Apie 1906 m. iš žmonių suaukotų pinigų buvo sumūryta grota.

Paminklai ir koplytstulpiai

Plungė (Plongė) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras. Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai – Klaipėda. Šalia yra Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus, Plungės parkas (gamtos paminklas – Perkūno ąžuolas). Miesto centre – Senamiesčio aikštė, Šv. Jono krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.) su varpine ( 1850 m., architektūros paminklas).

1 Nuotrauka. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti 1928 m. Plungėje buvo pastatytas paminklas. Po Antrojo pasaulinio karo šis paminklas nugriautas. Atstatytas ir pašventintas 1992 m. Plungės savivaldos 200-ųjų metinių proga.

2 nuotrauka. Šv. Florijono koplytstulpis 1894 m. birželio2 4 d. kilusiam gaisrui per Šv. Jono atlaidus, kuris nusiaubė visą Plungės miestelį, atminti.

3 nuotrauka. Šv. Juozapo koplytstulpis.

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Adresas: Vytauto g. 32, Plungė
Tel.: +370 687 89 996, +370 448 79 079
El. paštas: plungesparapija@gmail.com
Internetinė svetainė: http://www.plungesparapija.lt

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios pastatai yra pagrindinis Plungės senamiesčio akcentas. Bažnyčia neoromaninė, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora plytų mūro.

Gandingos kraštovaizdžio draustinis. Gandingos piliakalnis

Gandingos piliakalnis yra Plungės rajone, prie kelio Plungė – Vėžaičiai, dešiniajame Minijos krante (kur į ją įteka upė Babrungas), šalia jo yra dar dvi kalvos (Pilikės). Dabar čia ra įkurtas Gandingos kaimas žinomas nuo viduramžių, kuris priklausė istorinei Ceklio (Keklio) žemei kaip svarbi gyvenvietė. Tai buvo žemaičių gynybinis centras, XVIII a. stovėjusi pilis buvo svarbus kovų su kryžiuočiais taškas. XVI a. Žygimanto senojo laikais čia buvo valsčius, gana tankiai apgyvendintas. 1529-1567 m. Gandinga buvo neprivilegijuotų miestų sąraše (mokesčius mokėjo tokio dydžio, kaip ir Telšiai ar Vilkmergė). XVI a. 2-ojoje pusėje Gandingos svarba sumažėjo ir ją nustelbė Plungė.1667 m. minimas Gandingos pavietas, kuriame buvo 20 bajorų dūmų.

Iš amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gyvybinė vietovė. Gandinga- Plungės motina. 2007 metais rasti archeologiniai radiniai rodo, kad ši vietovė – vienintelė Lietuvoje, turinti net penkis piliakalnius nedideliame plote. Po švedų antplūdžio Gandinga baigė savo klestėjimą – gyvenvietė sunyko, o administracinis centras persikėlė į Plungę.

Gondingos landšaftinis-istorinis draustinis (plotas 134,5 ha) įsteigtas 1960 metais. Šio draustinio pagrindu 1986 metais įteisintas Gondingos kraštovaizdžio draustinis. LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.1486 draustinis praplėstas iki 255,4 ha ir sunormintas jo pavadinimas: Gandingos valstybinis kraštovaizdžio draustinis. Draustinio tikslas – išsaugoti raiškų Babrungo upės slėnio kraštovaizdį su Gandingos piliakalniu, kitais archeologijos objektais.

Draustinio centru vingiuojančio Babrungo slėnis šlaitingas, gilus (20-30 m ir daugiau). Babrungas išteka iš Platelių ežero. Šios upės ilgis – 59 km, iš jų apie 9 kilometrus rangosi draustinio teritorija ir 3 km žemiau draustinio ribos įpuola Minijos glėbin. Upės vagos plotis draustinyje 10-15 m, vidutinis debitas 3,5 m/s. Draustinyje Babrungas stebina ir džiugina nepakartojamo grožio vingiais, kilpomis, stačiais šlaitais, atragiais, įvairaus dydžio nuošliaužomis bei atodangomis. Atodangų nuosėdų įvairiaspalviai, įvairialyčiai sluoksniai byloja paskutiniojo geologinio periodo – kvartero raidos istoriją.

Šią Babrungo slėnio dalį senovės kuršiai, vėliau žemaičiai panaudojo gyvensenai ir gynybai. Vėliausiais moksliniais tyrimais nustatyta, kad čia I-XIII a. buvo ištisas gyvenamasis-gynybinis kompleksas: Gandingos piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, su gyvenviete; Gandingos piliakalnis vad. Ožkupriu; Varkalių piliakalnis su gyvenviete; Nausodžio piliakalnis, vad. Pilale, su gyvenviete; Nausodžio piliakalnis II, vad. Pilale; Gandingos senovės gyvenvietė; Gandingos kapinynas.

O kiek čia griovų, raguvų, šaltinių versmių ir įtekančių upelių! Ties Kaušėnų kaimu į staigiai pietuosna pasukusį Babrungą įteka Liepupė, dar kiek žemiau – Dirnupis. Iš dešiniojo Babrungo šlaito savo gėlo, šalto vandens srovę įlieja Gandingos šaltinis.

Upės slėnyje yra gražių lankų, įlomų su įvairiaspalvėmis pievomis, žolynais. Pievos beveik nešienaujamos, todėl pradeda užaugti mišku, pažemėjimuose užpelkėja.

Slėnio šlaituose šlama lapuotynai, dažniausiai drebulės, ąžuolai, uosiai, liepos, klevai. Paupius gožia juodalsknynai bei vis gausiau plintantys baltalksnynai. Yra įdomių senų saugotinų medžių, iš kurių paminėtina labai sena obelis bei daugiakamienis ąžuolas.

Iš Minijos į Babrungą atkeliauja neršto vietų ieškančios nėgės, lašišos, upėtakiai, kiršliai, bet kelią aukštyn žuvims pastoja 1961 m. pastatyta Gandingos hidroelektrinės 22 m aukščio patvanka, esanti aukščiau draustinio Š/R ribos. Hidroelektrinė pastatyta maždaug toje vietoje, kur anksčiau buvo Kaušėnų vandens malūnas.

Gyvena švelniakailės vikruolės ūdros (Lutra lutra). Siekiant jas išsaugoti visa draustinio teritorija įrašyta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašą pavadinimu “Gandingos apylinkės”. Upės sraunumą patvankomis bando sustabdyti bebrai. Virš upės dažnai praskrenda ar ant nusvirusios šakos žuveliokų tyko gražuolis tulžys (Alcedo athis). Šie reti paukščiai peri upės krantų atodangose išsiraustuose urveliuose. Šalia jų dažnai įsikuria urvinės kregždės. Senų medžių drevėse lizdus suka didieji dančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės, pelėdos, veisiasi šikšnosparniai, miegapelės ir kiti gyvūnai.

Šaltiniuotuose ūksminguose šlaituose auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos daugiametės blizgės (Lunaria rediviva), baltijinės gegūnės (Dactylorhiza longifolia), akį džiugina grakščios jonpaparčių taurės. Draustinio augalija, grybija bei gyvūnija beveik netyrinėta, todėl kiekvieno čia apsilankiusio laukia nauji atradimai, nepakartojami vaizdai ir pojūčiai.

Laikrodinė, Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Adresas: Parko g. 5C, LT-90113, Plungė
Tel.: +370 448 72372
El. paštas: info@plunge.rvb.lt
Interneto svetainė: http://www.plunge.rvb.lt

Laikrodinė oranžerija – grafo Mykolo Oginskio Plungės dvaro ansamblio pastatas, valstybės saugomas Kultūros paveldo objektas su restauruotu 19 amžiaus vidurio laikrodžiu, turinčiu labai retą mechanizmą bei išlikusia 19 amžiaus oranžerijos sodinukų auginimo linija. 1806 metais Rusijos imperatorės Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas iš grafo Vikentijaus Potockio nusipirko Plungės dvarą su aplinkiniais palivarkais. Taip prasidėjo 67 metus (1806-1873) trukęs grafų Zubovų valdymo laikotarpis Plungėje. 1846 metais, pietiniame parko pakraštyje, ant 17 amžiaus dvarvietės pamatų, pastatyta ši pilaitė su bokšto laikrodžiu – neogotikinio stiliaus grafų Zubovų vasaros vila. 1873 metais Zubovų Plungės dvarą ir valdas su pilaite nusipirko kunigaikštis Mykolas Oginskis. Mykolo ir Marijos Oginskių valdymo laikotarpiu (1873-1915) šalia laikrodinės įkurta oranžerija. Tarpukario ir pokario metais laikrodinėje įrengti butai miesto gyventojams, 1953 metais čia įsikūrė Pionierių ir moksleivių namai. Nuo 1989 metų pastatas stovėjo tuščias ir apleistas. 2012 metais, po restauracijos, į laikrodinę įsikėlė Viešoji biblioteka.

2012 m. buvo restauruotas seniausiais išlikęs mūrinis Plungės pastatas – 1846 m. grafo Zubovo žmonos Aleksandros atminimui statyta pilaitė laikrodinė. Raudonų plytų pilaitė yra labai panaši į Florencijoje esančius Palazzo Vecchio rūmus. Restauravus pilaitę ir atstačius sugriuvusią oranžeriją, čia įsikūrė Plungės viešoji biblioteka.

Žemaičių dailės muziejus

Adresas: Parko g. 1, LT-90117 Plungė.
Tel./faks.: +370 448 52492, +370 448 57643
El.paštas: zd.muziejus@takas.lt
http://www.oginski.lt/

Žemaičių dailės muziejus įsikūręs viename gražiausių dvarų kompleksų Lietuvoje, kunigaikščių Oginskių rūmuose. Dvarą supa didžiulis 58 ha mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, įveistas anksčiau čia buvusio švento miško-alko vietoje. Iki šiol senajame parke veši ąžuolų giraitė ir legendomis apipintas Perkūno ąžuolas. Muzikinėmis tradicijomis garsėjęs rūmų ir parko ansamblis vis dar mena čia ne vienus metus gyvenusio ir muzikos meną studijavusio M. K. Čiurlionio pėdsakus bei čia tvyrojusią dvasią. Atvykę taip pat pamatysite vieną gražiausių bei didžiausių  žirgyno pastatų Lietuvoje, Florencijos Vekjo rūmus (it. Palazzo Vecchio) imituojantį sodininko namelį-oranžeriją, o jūsų apsilankymą dvare akylai stebės ant monumentalių parko vartų užsiropštusios žemaitiškos meškos.